Pasaulio Lietuvių Medikų Asociacija

Laikas iškeliauti. Smagu, nes manęs išlydėti ateina mėlynoji gervė, nusileidusi į pievelę visai priešais trobelę, kurioje gyvenu su savo drauge Karysse, ir babūnai, beišdykaujantys pakelėje. Išmetame atvirutes, keliaujančias į skirtingas pasaulio šalis ir mes jau kelyje.

Per 720 km kelionę iki Cape Town, akių taip ir nesudėjau, nes kalnai mūsų taip ir nepaliko. Vieną vandenyną (Indijos) mums bevažiuojant pakeitė kitas (Atlanto). Mus lydėjo ir stručiai, ir elniai, ir avys su karvėmis, ir neturtingų rajonų lūšnos…

7:00 am ir Agnė, kaip kareivis stovi prie durų. Norėdami pasitaisyti nepavėluojame nė minutės. Važiuojame žiūrėti tonsilektomiją, arba kitaip vadinamą migdolų pašalinimą. Operacinės sąlygos atrodo šiek tiek prieškarinės. Ne ne, nėra taip blogai, palyginus su amerikietiškais standartais, tačiau ir nemeluočiau sakydama, kad visa aparatūra ir bendra operacinės atmosfera atrodė, kaip Lietuvoje prieš gerą 15 metų ar pan…

Įžanga arba Guliverio kelionė į Afriką. Kai dar buvau Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivė, turėjau svajonę. Kūriau galvoje vaizdus, kaip aš važiuoju į Afriką gydyti neturtingų ir labai sergančių vaikų. Tačiau metai bėgo, ir aš savo svajonę primiršau. Kiti dalykai pasirodė kur kas svarbesni ir galbūt realiau įgyvendinami. Buvo svarbu baigti universitetą…